Lov.

Šis įrašas tikrai nebus apie madą, apie drabužius ar apie mano spintą. Nors šie dalykai irgi pakankamai svarbūs mano gyvenime, bet už juos yra vienas much more svarbiausias.
Taigi, blogą rašau pakankamai seniai, apie 3 metus. Tie, kurie seka blogą nuo pat pradžios tikriausiai pastėbi, kaip keičiausi aš ir kaip keitėsi blogo įrašai. Pradžioje buvau susirgusi mados liga, vaidinau žiauuuriai nusimanačią fashion bloggerę, po to buvau truputi paskendusi bohemos jūroje ir stačiau iš savęs didžiąją meno žinovę, vėliau sekė įrašai, kuriuose vaidinau žiauriai kietą ir nerealiai super puper party girl, na o galiausiai aprimau ir įrašus ėmiau skelbti labai retai. O buvo viskas taip...
Tuo laikotarpiu, kai vaidinau party girl ir jau buvau susitaikiusi su mintim, kad never never never nesutiksiu to VIENINTELIO, ir buvau sugalvojusi n- piežasčių kaip smagu būti vienai ir kaip smagu būti senmerge, ir kai buvau sau jau įsikalusi į galvą, kad aš esu pati gražiausia, smagiausia ir joks vaikinas nevertas tokio lobio kaip aš, tiesiog atėjo Jis, perbraukė viskąą ir pasiliko su manim. Jis užbraukė visus mano 20 iki šiol nugyventų metų, visas mano mintis, ,mano požiūrius, mano principus. Nebeliko to mano glamūūriško elgesio, mano kieto įvaizdžio ir vaidinimo, kad aš the best of the best. Jis tiesiog įmėte į mano pilvą drugėlius, nuo kurių aš negaliu ramiai miegoti ir nuo kurių nesinori valgyyt, nes skrandis nuolat užpildytas plasdančiaus spalvotais gyviais, bei išėmė iš manęs atminties kortelę, kurioje buvo užprogramuotas visas mano buvęs tuštutiškumas. Jis pakeitė mane iš esmės. Iš tokios esmės, kad dabar man užtenka vien jo, kad būčiau laiminga. Jo apkabinimų, nusišnekėjimų, nervinių priepuolių, šypsenos ir žydrų akių. Jo skanių makaronų rytais, jo mamos šokoladinio pyrago vakarais, jo skambučių ir laiškų darbo metu ir mūsų puikų atostogų. Ir aš galiu drąsiai pasakyti, LABAI drąsiai, kad jis yra svajonių svajonė, ir sorry girls, bet jis jau mano. Amžiaaaaams. Nes tik jis gali mane nuvežt į Kauną apsipirkt (nes VIlniuje, gi nieko negaliu rast), kad tik mano nuotaika pagerėtų, nes tik jis gali pripirkt man visųųųųųų skanumynųųų, kad aš bent ką nors pavalgyčiau ir tik jis gali su manim ginčytis dėl vestuvių, vaikų vardų itt. Nes jis so cute. Ir aš tiesiog, ji myliu, ne vien dėl to koks jis, bet kokia aš esu (tapau) su juo.
Ir te sako kad aš tapau zanūda, ar namisėda ar nusivylusi namų šeimininkė, bet aš linkiu visooms tokioms tapti, nes tai geriausias jausmas per visus mano 21 metus. Ir šis jausmas manęs jau neapleidžia gana ilgai.
p.s. ir prisiminkit amžiams, kad jokia karjera ar susituokusios draugės, lietingą sekmadienio rytą neapkabins jūsų ryte ir nepasakys kad jus myli :)

Gražaus ir mielo savaitgalio :*

j`adore

Pamenat kai visai neseniai aš verkiau dėl batų? Tai va, pasirodo ašaros man padėjo, ir nežinau kaip čia taip įvyko, kad pavyko surasti ne vieną o dvi poras gražiausių rudeninių/žieminių batų! vieni aukštakulniai, kiti kasdieniniai (mm) esu žiauriai žiauriai laiminga.
Seniai nebuvau čia užsukusi, bet tai tikrai ne dėl mano kaltės, o dėl laiko! Nes darbai, mokslai ir kiti užsiėmimai atima LABAI daug laiko. Ypač daug laiko užima nieko neveikimas, gulėjimas lovoje, miegojimas, vėl gulėjimas, serialų žiūrėjimas, vėl miegojimas ir tada gal gal gal išvažiavimas trumpam apsipirkti į artimiausią maximą.
Tai štai, duagiau naujienų kaip ir nėr, aišku be to kad paskutinės savaitės buvo žiauriai žiauriai užkamšitos visokiais reikalais, tokiais kaip egzaminai, pristatymai, darbai, projektai, SPINTOS SUTVARKYMAS, teatrai, kinai, Juozo Statkevičiaus kolekcijos pristatymas, helovvvvyyno vakarėlis ir šiaip daug daug kitų dalykųųų. Žodžiu, tikiuosi gyvenate puikiai, kaip ir aš o gal dar puikiau :)
p.s. aj beje mano didžiausias žiemos shoppinimosi siaubas "Kaip surasti gražų paltą?" pasirodė visai visai superinis, dėl to kad paltą gavau net neįšėjus iš namų. hahahah :)))
Linkiu kuo mažiau lietingų dienų, kuo daugiau karštų arbatų ir skanių tunų salotų :*